Birželio 20 – 26 dienomis įvyko pirmoji Vilkatlakų istorinės rekonstrukcijos stovykla. Man pavyko pakalbinti vieną iš dalyvių, Vilkatlakų klubo Kauno kuopos vadą, VDU Humanitarinių mokslų fakulteto Etnologijos ir folkloristikos katedros doktorantą Tadą Kavolį – Tautvilą, kuris maloniai sutiko plačiau papasakoti apie šią stovyklą.

Tautvilai, papasakok, prašau, kas organizavo šią stovyklą.

Vilkatlakų klubas (brolija) jau daugiau kaip 15 metų užsiima istorine baltų genčių laikotarpio karybos ir gyvenimo būdo rekonstrukcija.  Remdamiesi archeologine, istorine ir etnografine medžiaga siuvamės drabužius, atkuriame šarvuotę ir ginkluotę, mokomės įvaldyti senovės ginklus ir amatus. Visu tuo su visuomene dalinamės dalyvaudami įvairiuose viduramžių festivaliuose, miestų šventėse, kituose visuomeniniuose renginiuose, o dabar ir organizavome pirmąją stovyklą.

Kaip gimė idėja surengti stovyklą? Ar buvo sunku realizuoti planus?

Surengti tokią stovyklą idėja brendo jau keletą metų.  Tą lėmė augančios istorinės rekonstrukcijos ambicijos.  Kažkada, kai tik įsisteigė mūsų klubas, rengdavome žygius ir nakvodavome gamtoje po atviru dangumi pasikloję kailius. Vėliau pradėjome siūtis viduramžių laikmečio palapines. Dabar kilo sumanymas pabandyti įrengti viduramžių gyvenvietę, kur galėtų vykti su istorine rekonstrukcija susiję renginiai, vykti mūsų brolijos suėjimai. Taigi, birželio 20 – 26 dienomis Molėtų raj. susirinkome į šiam tikslui skirtą stovyklą.  Pasirinkta Viduriniojo geležies amžiaus epocha (V-VIII a.), to laikmečio namo statyba – tai tik pirmas žingsnis įgyvendinant savo sumanymą.  Statyboms nenaudojome nei elektrinių, nei benzininių įrankių, todėl teko gerokai paplušėti, kol suruošėme reikalingas medžiagas. Pravertė tai, jog klube yra keletas žmonių, turinčių statybų patirties. Naudoti tiktai mūsų klubo finansiniai ir žmogiškieji resursai – brolijos nariai pasiėmė laisvadienius ir plušėjo nuo ryto iki vėlyvo vakaro, kol sutemdavo. Taip mažiau nei per savaitę plyname lauke iškilo pastolinis viduramžių namas. Liko tik apdrėbti sienas moliu, sumeistrauti duris. Stovyklos metu vystyta ir senoji kulinarija – valgėme ant laužo ruoštus patiekalus, į kurių sudėtį įėjo mėsa, žirniai, kruopos, aplinkoje augantys žalumynai, valgiui ruošti nebuvo naudojamos bulvės ir kiti vėlai į Lietuvą atkeliavę produktai.

Po pirmosios realizuotos stovyklos, kokie ateities planai?

Ateityje ketiname ir toliau rengti tokias stovyklas, į kurias galėtų atvykti  norintys dalyvauti rekonstrukciniai klubai, planuojame statyti ir kitus statinius. Kol kas viską darome tik savo ir už klubo pasirodymus uždirbtomis lėšomis, pastovių rėmėjų neturime.  Na, o bendraminčių netrūksta ne tik Lietuvoje, bet ir svečiose šalyse – bendraujame su Lenkijos, Čekijos, Latvijos ir kitų šalių rekonstrukciniais klubais.

Kas tave, Tautvilai, paskatino domėtis protėvių gyvenimu?

Mano susidomėjimo šia veikla pradžią galima laikyti ankstyvą paauglystę, kuomet susižavėjau Lietuvos istorija, skaitydavau istorinius romanus, knygas apie Lietuvos archeologiją, mitologiją. Ypatingai žavėjo Lietuvos viduramžių epocha. Pomėgis domėtis lietuvių kultūra bei istorija ir nulėmė pasirinkimą studijuoti VDU etnologiją. Vedamas savo susidomėjimo ir pomėgių dalyvavau  ir keletoje archeologinių ekspedicijų. O su Vilkatlakų klubu pirmą kartą susidūriau jau studijuodamas.  Pamačiau, jog tai žmonės, su kuriais sieja bendri interesai ir aistra Lietuvos praeičiai. Todėl įsijungiau į klubo veiklą, kurioje dalyvauju jau devinti metai.

Tavo nuomone, ar svarbu atkurti Baltų genčių gyvenimą, kasdienybę, papročius, buitį?

Manau tai svarbu, nes mūsų klubas atlieka švietėjišką veiklą – supažindina visuomenę su mūsų protėvių paveikslu, buitimi, leidžia gyvai pamatyti, kaip jie kovėsi, prisiliesti prie ginklų, šarvų, patiems juos išbandyti – susipažinti su istorija gyvai, ne tik iš vadovėlių.

Ar tai svarbu jaunąjai bei ateities kartoms?

Ypač tai  svarbu jaunąjai kartai, per metus ne sykį tenka vykti į mokyklas, smagu stebėti, kaip žiba vaikų akys kuomet mato kovas, ar gauna galimybę patys prisiliesti prie ginklų, išbandyti šarvų svorį.  Tai svarbu, nes tokia pažintis su mūsų protėviais ugdo patriotizmą, susidomėjimą mūsų krašto istorija. Kartu su meile istorijai ugdomas ir atsakomybės savo kraštui jausmas.  Taip pat mūsų klubas siekia ugdyti ir sveiką asmenybę – mes esame prieš narkotinių medžiagų, tabako, stipriųjų alkoholinių gėrimų vartojimą, palaikome tradicinės šeimos, dorovines vertybes.

Ačiū, Tautvilai, už malonų pokalbį.

Daugiau informacijos apie Vilkatlakų klubą galite rasti šioje svetainėje: http://www.vilkatlakai.lt/index.php

Nėra susijusių įrašų.